pradi
 

















 
 
 
 
 Didioji savait Vatikane
 
 Krizmos Miiose popieius kalbjo apie btin „meils drabu“

(KAP, KAI) Didj ketvirtadien popieius Benediktas XVI vadovavo Krizmos Miioms Šv. Petro bazilikoje. Homilijoje jis kalbjo apie kunigo tarnysts esm aptardamas liturginius drabuius, kurie savo ruotu rodo, k reikia „apsivilkti Kristumi“, kalbti ir veikti in persona Christi. Pasak popieiaus, pirmutinis savo drabu su mogumi susikeit Jzus. Jis prim tai, kas ms, kad mes galtume priimti tai, kas jo, ir taptume panas Diev. Kristus pirmasis apsivilko ms drabuiais: jis prim skausm, diaugsm, alk, trokul, mirties baim ir visas kitas baimes, galiausiai pai mirt. Savo ruotu per Krikt Kristus mums „dovanojo savo drabuius, ir tai nra kakas iorika“. Tai galioja visiems krikionims.

Kunigysts ventim metu Jzus dar kart pasikeiia drabuiais su ventinamuoju. Sakramentuose tampa regima tai, kas yra kunigyst bendrja prasme. Kunigysts ventim metu itariami odiai, liudijantys pasirengim tarnauti Kristui, ireikiama nuostata taip pat tarnauti visiems. Benediktas XVI komentavo vairi kunigo liturgini drabui element reikm, atskleisdamas, k reikia kalbti ir veikti in persona Christi. Pasak popieiaus, „ventimo meno“ ars celebrandi prasm yra ta, kad irdis bt pas Viepat. Vienintelis Kristus gali duoti deram ventin drabu ir padaryti kunigus tinkamus vadovauti liturgijai.

Popieius pasidalijo ir asmeniniu prisiminimu, kai bdamas vaikas svarst, kaip drabuiai gali bti iplauti Avinlio kraujyje. Dabar jis ino atsakym: Avinlio kraujas yra nukryiuotojo Kristaus meil. Ši meil padaro ms supurvintus drabuius spindinius, o paniurusi dvasi vieiani. Pasak popieiaus, dar btinas „meils Dievui ir artimui“ drabuis: mogus be meils yra „vidujai tamsus“. Iorins tamsybs, apie kurias kalba Evangelija, yra tik vidinio irdies aklumo atspindys. Šventasis Tvas savo pamokslo pabaigoje ragino kiekvien, veniant Eucharistij, savs paklausti, ar i tikrj yra apsivilks tuo meils drabuiu. Reikia prayti Viepaties, kad paalint vidin prieikum, pasitenkinim vien savimi ir aprengt meils drabuiu. Pasak Šventojo Tvo, kunigo jungas yra mylti su Kristumi: „Kuo labiau mylime j ir su juo, tuo labiau tampame myliniais monmis, tuo lengvesnis mums tampa regimai sunkus jo jungas.“

Didj ketvirtadien popieius sak: naujj Jzaus Velyk centras yra kryius

Didj Ketvirtadien Šv. Jono bazilikoje Laterane Benediktas XVI vadovavo Miioms „in coena Domini“. Pamoksle Benediktas XVI susiejo yd Velyk vent ir Jzaus Paskutin vakarien, pabrdamas, jog naujj Jzaus Velyk centras yra kryius. Popieius kalbjo apie biblist tebediskutuojam klausim: ar Jzus Paskutin vakarien vent kaip tradicines yd Velykas, ar jau buvo nukryiuotas Velyk ivakarse. Benediktas XVI komentavo regim „prietaravim“ tarp Jono evangelijos ir kit trij evangelij apraym. Pagal Jono evangelij Jzus mir ant kryiaus btent tuo momentu, kai ventykloje buvo aukojami Velyk avinliai, tai reikia, kad jis mir Velyk ivakarse ir todl negaljo pats valgyti Velyk vakariens. Pagal sinoptines evangelijas Jzaus Paskutin vakarien buvo Velyk vakarien. jos tradicin form Jzus trauk naujov atiduodamas savo kn ir krauj. Pasak popieiaus, Kumrano rankrai tyrimai leidia daryti nors ne visuotinai priimam, taiau tiktin ivad: Jzus i tikrj iliejo savo krauj Velyk ivakarse avinli aukojimo metu. Jis veikiausiai vent Velykas su savo mokiniais pagal Kumrano kalendori, t. y. bent viena diena anksiau; ir vent be avinlio, kaip buvo praktikuojama Kumrano bendruomenje, nepripainusioje Erodo ventyklos ir laukusioje naujosios ventyklos. Pasak popieiaus, vietoje avinlio Jzus „dovanojo save pat, savo kn ir savo krauj“. Pats Jzus buvo lauktasis Avinlis, tikrasis Jono Kriktytojo skelbtas Avinlis. Pats Jzus yra tikroji, gyvoji ventykla, kurioje gyvena Dievas, kurioje galima sutikti ir garbinti Diev. Tokiu atveju Jono evangelijos pasakojimas yra istorikai tikslus.

Didysis penktadienis Romoje

Didiojo penktadienio liturgijai Šv. Petro bazilikoje vadovavs popieius Benediktas XVI, panaiai kaip pernai, pradioje parpuol kryiumi prie didj altori. Per Kryiaus pagerbimo apeig popieius nusim raudonus liturginius drabuius ir batus, nujo prie medinio kryiaus, pabuiavo j ir valandl tyliai meldsi. Homilij per pamaldas sak popieiaus nam pamokslininkas kun. Raniero Cantalamessa OFM Cap.

Pamokslininkas ypa akcentavo Evangelijoje minim moter liudijim ir apibendrino lkest apie Banyioje ateinani „moters er“ – irdies ir uuojautos epoch. Jis primin, kad moterys pirmosios pamat prisiklus Jz. Komentuodamas diskusij apie atsakomyb dl Jzaus mirties, pamokslininkas sak, jog dl Jzaus mirties buvo atsakingi vien vyrai. N viena moteris, net netiesiogiai neprisidjo prie Jzaus pasmerkimo. Nors Kristus mir ir u moter nuodmes, taiau istoriniu poiriu jos nra kaltos dl Jzaus kraujo. Kapucinas pamokslininkas primin, kad moterims taip pat reikalingas iganymas. Pasak pamokslininko, evangelijose perteikta apatal baim, pabgimas ir atsiadjimas yra vienas tikriausi evangelij patikimumo enkl. Moterys mokini bryje sek Jz ne todl, kad tikjosi ypatingos vietos dangaus karalystje, bet kad geriau u kitus suvok Evangelijos dvasi. Pasak pamokslininko, jos vadovavosi irdies motyvais ir nenusivyl. Jis palygino evangelijoje minimas maldingas moteris su tomis iandienos moterimis, kurios tarnauja vargams, AIDS ligoniams, kaliniams ir visuomens atstumtiesiems. Kapucinas pamokslininkas sak: „Ms civilizacijai, kurioje vyrauja technika, reikia irdies, kad mogus galt igyventi nenumogdamas.“

Pasak pamokslininko, apgailtina, kad Marija Magdalena klaidingai tapatinama su Luko evangelijoje aprayta nusidjle, nuluosiusia Jzui kojas. Dl to banytinio meno bei pamaldumo tradicijoje vaizduojama beveik tik kaip atgailautoja. I tikrj Marija Magdalena yra pirmoji prisiklimo liudytoja, pasak v. Tomo Akvinieio, „apatal apatal“.

Kryiaus kelias Koliziejuje

Didj penktadien popieius Benediktas XVI vadovavo tradiciniam Kyiaus keliui Romos Koliziejuje. Apmstymus Kryiaus kelio stotims pagal Luko evangelij pareng ital biblistas mons. Gianfranco Ravasi. Šventasis Tvas asmenikai ne Kryi pirmojoje ir paskutinje Kryiaus kelio stotyje. Kitose Kryiaus kelio stotyse kryi ne kardinolas Camillo Ruini, taip pat jaunuoliai i Kongo, Italijos, ils, Korjos, Kinijos ir Angolos.

Meditacij tekstai primin Jzaus ir daugybs kit moni skausm bei apleistum. Juose smerktas abejingumas kito vargui. Ypa ikelta moter kania praeityje ir dabartyje. Ital biblistas savo tekstus reng pagal Luko evangelij. Vietoje tradiciniame Kryiaus kelyje apmstom, bet Evangelijoje neiskiriam trij Jzaus parpuolim po kryiumi arba susitikimo su Veronika iemetinse meditacijose apmstyta Judo idavyst, Jzaus susitikimas su Pilotu ir pokalbis su nukryiuotu nusikaltliu. Meditacijoje apmstyta Judo atgailos galimyb. Piloto vaizdiu smerkiamas etinis reliatyvizmas ir nemoralumas.

Popieius Benediktas XVI Kryiaus kelio pabaigoje tar trump od. Jis primin, jog tikroji Kryiaus kelio maldos prasm yra imokti matyti irdimi. „Bti krikioniu reikia gyti „knin“ ird“, – sak Benediktas XVI, cituodamas prana Ezechiel. Šventasis Tvas primin, kad ankstyvosios Banyios tvai irdies kietum smerk kaip didiausi pagonikojo pasaulio nuodm. Kryiaus keli transliavo 67 televizijos stotys.

Velyknaktis Šv. Petro bazilikoje

Velyknakio apeig pradioje Šventasis Tvas udeg Velyk vak, kuri buvo neta tamsoje skendjusi Šv. Petro bazilik. Pamoksle Šventasis Tvas apmst Kristaus nuengim „mirties viepatij“ ir grim gyvj pasaul. Per Velyknakio apeigas popieius pakriktijo eis suaugusiuosius ir du vaikus. Pakriktytoms moterims i Kinijos, Japonijos, Kubos ir Kamerno buvo taip pat suteiktas Sutvirtinimo sakramentas ir Pirmoji komunija.

Velyk ikilm ir palaiminimas Urbi et orbi

Velyk Miiose Šv. Petro aiktje dalyvavo apie 100 tkst. tikinij. Šiemet pagal kalendori sutapo, kad katalikai ir ortodoksai Velykas vent t pai dien. Ta proga per popieiaus vadovaujamas ikilmes banytine slav kalba buvo giedamas ortodoks velykinis himnas.

Baigdamas savo Velyk pasveikinim popieius Benediktas XVI suteik tradicin Velyk palaiminim Urbi et orbi. Velykin pasveikinim popieius pasak 62 kalbomis, tarp j taip pat ir lietuvikai. Tradicikai popieius atskirai padkojo oland glininkams u gra Šv. Petro aikts papuoim. Savo Velyk kalboje Šventasis Tvas kalbjo apie dramatik situacij Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, ragino atsisakyti smurto ir moni inaudojimo. Pasak Benedikto XVI, iandienos monija laukia i krikioni naujo Kristaus prisiklimo liudijimo; tikjimui tenka patirti sunki ibandym dl blogio, neteisingumo, mirties, ypa nekaltj, vaik, karo, terorizmo, lig bei bado auk. Pasak Šventojo Tvo, reikia skleisti tikrj Dievo veid, to Dievo, kuris „Kristuje prisim sueistos monijos kanias“. Benediktas XVI primin apatal Tom, kuris tik paliets Kristaus aizdas tikjo. Tiktinas yra tik toks Dievas, kuris prisim mogaus aizdas ir skausm. Benediktas XVI kalbjo apie nuolatin Artimj Ryt krikioni emigracij. Apvelgdamas dramatik situacij Afrikoje, popieius ypa paminjo Somal, Zimbabv, Kong, ir Sudan. Jis taip pat prisimin Azijos alis bei krizi regionus: Afganistan, Šri Lank ir Ryt Timor. Popieius kviet krikionis ilaikyti vilt nepaisant besitsiani krizi. Anot jo, Prisiklimas nepanaikino pasaulyje esanio blogio, taiau malons pertekliumi veik jo aknis. Jzaus aizdos, kurias jis parod mokiniams prisikls, yra „jo pergalingos meils rodymas“.

„Banyios inios“
katalikai.lt


 
 
   
Apie naujien grupes 
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi